skynėjas — skynėjas, skynėja dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
skynėja — skynėjas, skynėja dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
skynėjas — skynėjas, a smob. (1) DŽ, à (3) Ar 1. kas skina, raško: Susivadinsu skynėjų̃, nūplėšma uogas DūnŽ. Ar pati nulūžo, ar skynėjaĩ nulaužė šakikę? Užv. Labas vakarėlis jaunai mergužėlei, žalios rūtos skynėjėlei KrvD107. Nei aš skynėjėlė, nei aš… … Dictionary of the Lithuanian Language
skynėti — skynėti, ėja, ėjo tr. skinti: Po sodelį vaikščiojau, levendrėles skynėjau (d.) Jrb … Dictionary of the Lithuanian Language
tryškynė — tryškỹnė sf. (2) K(Tlž), LsB408, Rtr, BŽ58, DŽ, NdŽ, OGLII202, KŽ, trỹškynė (1) Šv, Kv, Vkš, tryškynė (1) LKKXIII32(Škn); SD336, N, Sut, L 1. švirkščiamasis įtaisas, švirkštynė, purkštas: Pri gaisro reikia try•škynes turėti J. Gaisrą geso su… … Dictionary of the Lithuanian Language
tarškynė — tarškỹnė sf. (2) Š, Rtr, BŽ566, OGII201, DŽ, NdŽ, KŽ, Skr, Gs, Mrj, tar̃škynė (1) KŽ, DūnŽ, Kv, Vkš, Kal, tarškynė (1) NdŽ; I, J, tarškinė (1) FrnW 1. BzF187, Prk sukamas tarškantis prietaisas signalizuoti, žvėrims ir gyvuliams baidyti ir pan.:… … Dictionary of the Lithuanian Language
čirškynė — čirškỹnė sf. (2), čir̃škynė (1) 1. Zp medinis barškalas, kleketas, klekučiai. 2. švirkštas, tryškynė: Šita čirškỹnė toli čirškia Plv. Paimk čirškỹnę, išplauk šoną (žaizdą) arkliui Vl. Gaisrininkai įtaisys šįmet naują čir̃škynę Skd. 3. scom.… … Dictionary of the Lithuanian Language
barškynė — barškỹnė sf. (2), bar̃škynė (1), barškynė (1) Šv 1. Šv barškalas, barškutis, tarškynė: Užrišk karvėm barškynès Ig. Vaikai katinuo bar̃škynę buvo pririšę Klp. Grėblys su bar̃škyne iš tolo buvo girdėti lankose grėbant Tl. Duok, tepatarškinie su… … Dictionary of the Lithuanian Language
skinti — skìnti (skyti K; R, N), a (skẽna, skìma), skynė tr. K, Š, Rtr; N, Sut, RtŽ, M, L 1. H, R, N, K, DŽ atskirti šakutę, stiebelį, lapą, žiedą, vaisių nuo viso augalo, rėkšti, raškyti: Aš skinsiu, sau pinsiu rausvus vainikus Mair. Skimù kvietkas… … Dictionary of the Lithuanian Language
kad — 1 kàd conj. K; SD58, B, M 1. kai, kada (laiko šalutiniam sakiniui jungti): Kad aš mažas buvau, šile ožius ganiau J.Jabl. Kàd saulė nusileidžia, tai atvėsta KII348. Kàd arkliui užeina aikštis, tada bėga J. Kàd šąla, gilgžda (= girgžda) ejint ( … Dictionary of the Lithuanian Language